Peršalimo ir gripo skirtumai bei profilaktika

Vėstant orams vis dažniau žmonės pradeda skųstis peršalimo simptomais. Peršalimas ir gripas neigiamai veikia socialinį gyvenimą. Kasmet suaugęs žmogus peršalimo liga vidutiniškai serga 2-4 kartus, vaikai nuo 6 iki 8 kartų. Gripas yra retesnis susirgimas nei peršalimas, tačiau sunkesnis. Svarbu žinoti skirtumus tarp gripo ir peršalimo. Peršalimas yra lengvesnė kvėpavimo takų liga. Nors peršalus žmogus jaučiasi prastai, bet gripas gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip plaučių uždegimas ar net hospitalizavimas. Geriausias būdas apsisaugoti nuo šių susirgimų yra asmeninės apsaugos priemonės, tokios kaip rankų higiena bei gyvensenos pokyčių taikymas – sveika mityba, pakankamas miegas, reguliari mankšta ir kita.

Rankų higiena. Per nešvarias rankas plinta apie 80 proc. visų užkrečiamųjų ligų. Rankų plovimas yra vienas iš paprasčiausių būdų pašalinti nuo jų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus ir yra labai svarbi daugelio užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė. Plaunant rankas muilu nuo jų pašalinama 95 proc. žmogui patogeninių mikroorganizmų. Kad rankos būtų švarios, reikia tik vandens, muilo gabalėlio ir 20 sekundžių laiko. Tai gali apsaugoti nuo daugelio užkrečiamųjų ligų – virusų, sukeliančių viršutinių kvėpavimo takų ligas, gripo, žarnyno infekcijų ir kt. 
Reguliari mankšta. Reguliari mankšta svarbi ne tik širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijai, svorio kontrolei, bet ir imuniteto stiprinimui. Judėjimas skatina baltųjų kraujo kūnelių formavimąsi ir didina limfocitų, atsakingų už organizmo apsaugą nuo ligos sukėlėjų, aktyvumą.

Pakankamas miegas. Mūsų imuninė sistema atlieka svarbų vaidmenį kovojant su „įsibrovėliais“. Miegas yra svarbi sąlyga sveikatai palaikyti. Miego metu mūsų organizmas yra valomas nuo įvairių toksinų. Kol mes miegame, mūsų kūnai gamina ir išskiria citokinus. Tai baltymai, kurie sukuria imuninį atsaką ir nukreipia jį į infekciją. Vidutiniškai per parą suaugusiam žmogui reikia miegoti apie aštuonias valandas. Nekokybiškas ir nepakankamas miegas gali pakenkti mūsų organizmo gebėjimui gaminti citokinus. Silpnėjant imunitetui, didėja tikimybė susirgti peršalimo ligomis ir gripu.

Kontakto su sergančiuoju vengimas. Gripas dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu. Užkratas gali būti perduodamas ir per kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis (pvz.: liečiant daiktus arba paviršius, kuriuose yra virusas, ir po to liečiant savo akis, nosį ar burną). Venkite žmonių, kurie jau serga peršalimo ligomis ar gripu. Jei čiaudite ar kosite laikykitės čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo. Taip pat laikykitės bent 1 metro atstumo nuo sergančio asmens.

Vakcinacija. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad gripas yra viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų daugumoje valstybių. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Skiepai – pati efektyviausia gripo infekcijos profilaktika. Gripo virusui būdinga dažna kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių įvairovę. Todėl PSO nuolat stebi gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusius viruso tipus. Dėl šios priežasties vakcinacijai yra naudojamos kiekvienais metais atnaujinamos saugios ir efektyvios vakcinos, kurios sergamumą bei komplikacijų tikimybę sumažina net iki 70–90 proc. Pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama kiekvienų metų rudens ir žiemos mėnesiais, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio bei vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas paprastai trunka nuo spalio iki balandžio mėnesio. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja pasiskiepyti visiems, tačiau ypač svarbu, kad būtų paskiepyti rizikos grupėms priklausantys asmenys: 
•    65 m. ir vyresni asmenys; 
•    asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (širdies kraujagyslių, plaučių, metabolinėmis, inkstų ligomis, bronchine astma, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė); 
•    asmenys, dirbantys sveikatos priežiūros įstaigose;
•    asmenys, gyvenantys socialinėse globos ir slaugos įstaigose;
•    nėščiosios.

Sveika mityba. Sveika ir subalansuota mityba aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis, kurių reikia mūsų imuninei sistemai kovoti su infekcijomis. Rekomenduojama valgyti maistą, kuriame yra gausu fitocheminių medžiagų (pvz.: tamsiai žalios, raudonos, geltonos spalvos vaisiai ir daržovės). Fitocheminės medžiagos pasižymi specifiniu biologiniu aktyvumu, kuris palaiko žmogaus sveikatą, taip pat specifiniu farmakologiniu poveikiu, pavyzdžiui, antimikrobiniu, antioksidantiniu, uždegimą slopinančiu, antialerginiu ir priešvėžiniu. Rekomenduojama valgyti kuo įvairesnį maistą, kad gauti visų reikiamų organizmui mikroelementų. Imunitetui stiprinti, reikia vartoti maistą, kuriame gausu sveikųjų riebalų (pvz.: lašiša, tunas, linų sėmenys, riešutai ir kt.), taip pat svarbu vitaminas C (pvz.: apelsinai, citrinai, pomidorai ir kt.), vitaminas E, selenas. Brokoliai, Briuselio kopūstai ir migdolai yra vitamino E šaltiniai, o braziliškose riešutuose, tune ir krevetėse gausu seleno.